- sprigčioti
- sprigčióti, -iója, -iójo intr. 1. NdŽ iter. sprigti 1. 2. DŽ, NdŽ šokčioti, šokinėti, spraigyti: Gyvatė sprigt sprigt sprigčiódama bėga, šoka, šliaužia J. Sprigčiójom, laigėm ant kojų, kol jauni buvom Šts. Vasarą lašiniūs tujau vabaleliai sprigčió[ja] Štk. 3. spragsėti: Aparatas pradėjo sprigčioti ir urzgėti rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.